Herbas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl miestų herbų tvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos išvadą, Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 1999 m. lapkričio 10 d. patvirtino Nemunaičio herbą.

Iš Lietuvos heraldikos komisijos išvados:

Istoriniai duomenys. Nemunaičio miesteliui savivaldos arba laisvojo miesto teises 1792 m. kovo 19 d. suteikė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas. Privelegijos pergamentinis originalas su spalvotu miesto herbo piešiniu neišliko. Žinomas tik privelegijos įrašas Lietuvos Metrikoje, kuri dabar saugoma Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje. Apibūdindamas miesto herbą, valdovas rašė: „O kad miesto magistras, kaip ir miesto valdžia galėtų naudotis tarnybos reikalams antspaudu ir atskiru tas miestas didžiuotųsi herbu, jam suteikiame herbą, koks čia žemiau matyti nupieštas, tai yra mėlyname lauke Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalaitį, šventąjį Kazimierą, laikantį dešinėje rankoje kryžių su nukryžiuotuoju, o kairėje – leliją.“ Pagal to meto madą, miestui buvo suteiktas ne parapijos (Nemunaičio bažnyčia turėjo Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulą), o Lietuvos valstybės globėjo Šv. Kazimiero atvaizdas. Būtent jis turėjo saugoti naująjį miestą ir kraštą nuo kaimyninių valstybių agresijos.

Po Targovicos konfederatų pergalės 1792 m. gegužės – birželio mėn. Nemunaičio savivalda buvo uždrausta. Netrukus nauja valdžia pareikalavo jai prisiekti ir nurodyti, iš kur gavo pinigų privelegijai įgyti, kiek iš viso išleido savivaldos įkūrimui. Kaip aiškėja iš iš Nemunaičio įgaliotinio Motiejaus Kucevičiaus pateiktų duomenų, miestelėnai tam reikalui turėjo 4595 auksinus: 1800 auksinų pasiskolino iš Nemunaičio klebono, dalį – iš žydų, kitus sudėjo patys. Atvykusiam į Nemunaitį ponui Herburtui duota 36 auksinai, vėliau, kai jis vyko į Varšuvą privelegijos parvežti, - 1680, po to – dar 900, ponui Giedraičiui, padėjusiam išrūpinti privelegiją, - 360 auksinų, už žyminį popierių ir privelegijos aktavimą sumokėta 54, privelegijos parašymas atsiėjo 18, jos aktavimas Vilniaus magistrate – 18, metrikantui ponui Kačanovskiui sumokėta 54, aktų knygų popierius ir jų įrišimas kainavo 14 auksinų ir t.t. Iš viso privelegijai bei savivaldos įkūrimui išleista 4594 auksinai ir 14 grašių. Palyginti su kitais Lietuvos miestais, Nemunaitis išleido daug daugiau pinigų, negu jų reikėjo iš tikrųjų. Tolimesni įvykiai Nemunaičio siekį turėti savivaldą galutinai sužlugdė 1793 m. antrasis, o 1795 m. – trečiasis valstybės padalijimas. Tiesa, Nemunaičio gyventojai bemaž iki XIX a. vidurio bylinėjosi, siekė atgauti prarastas teises, tačiau jiems to padaryti nepavyko.

Po 2000 metų Nemunaičio istorinis herbas atkuriamas pirmą kartą. Etaloną, remdamasis vieninteliu išlikusiu originaliu herbo piešiniu Lietuvos Metrikoje, padarė dailininkas Juozas Galkus. Jį heraldikos komisija aprobavo 1999 m. spalio 28 d.

Herbo aprašymas. Mėlyname lauke (papėdė žalia) vaizduojamas Šv. Kazimieras, laikantis dešinėje rankoje auksinį kryžių, kairėje žalią lelijos šakelę su sidabriniais žiedais. Šventasis dėvi raudonus marškinius ir apsiaustą, papuoštą šermuonėlio kailiu, ant galvos – raudona su auksiniais lankais Lietuvos kunigaikščių karūna. Veidas ir rankos natūralios spalvos, plaukai juodi, apavas auksinis.