Butrimonių miestelis įsikūręs penkių kelių sankryžoje. Čia keliai veda į Punią, Stakliškes Onuškį, Pivašiūnus ir Alytų. Miestelio pavadinimas siejamas su prekybininko Butrimo vardu. Manoma, kad senais laikais prekybininkas vardu Butrimas pasistatė namus ir prekiavo šių kelių sankryžoje. Laikui bėgant užklydę apsipirkti gyventojai pradėjo statyti namus, taip įsikūrė miestelis, kuris vietos gyventojų buvo pramintas prekybininko Butrimo vardu.

Tarpukario laikotarpiu Butrimonys buvo valsčiaus centras. Miestelyje gyveno nemažai žydų, kurie vertėsi amatais ir prekyba. Žydai turėjo nedideles parduotuvėles. Jose prekiaudavo įvairiais audiniais, odos ir buities prekėmis. Anuos laikus mena šiandien miestelio centre išlikę seni žydų namai. Įdomu tai, jog žydų prekybininkai niekada kainų nerašydavo. Kainos buvo derybų objektas. Anot pasakojimų, atkaklus žydelis galėjo derėtis ir pusė dienos, pasakodamas kokia puiki jo prekė ir kodėl už ją reikia tiek mokėti.

Ne mažiau įdomi ir bažnyčios istorija. Butrimonių bažnyčia stovi šalia kelio, tai Lietuvos miestams ir miesteliams nebūdinga. Galima manyti, kad bažnyčia buvo statoma miesteliui susiformavus, todėl miesto centrinėje aikštėje jai neliko vietos. Kita versija pasakoja, kad dvarininkas norėdamas arčiau savęs turėti bažnyčią, ją statė savo žemėse, toliau nuo miestelio centro. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 18 a. viduryje. Tačiau dabartinės, mūrinės bažnyčios statybos darbai baigti tik po antro pasaulio karo 1926 m.

Butrimonių miestelis garsėja trikampe aikšte, kuri pradėjo formuotis 14-15 a., trijų kelių sankryžoje. Ši turgaus aikštė yra vienintelė Lietuvoje, turinti tokią formą. Įdomu tai, kad prieš šios aikštės nėra bažnyčios, tai liudija aikštę buvus grynai prekybine. Čia dažnai užsukdavo prekybininkai gabenantys prekes iš Vilniaus į Prūsiją ir atvirkščiai. Neatsitiktinai miestelio herbe pavaizduota trikampė aikštė. Aikštės planas ir centrinės Butrimonių dalies gatvių tinklas yra paskelbtas Lietuvos urbanistikos paminklu.

Šiandien Butrimonių miestelyje yra vidurinė mokykla (čia įrengtas kraštotvarkos muziejus), kultūros namai, bibliotekos filialas, ambulatorija, bažnyčia, hipodromas, įsikūrusi kaimo bendruomenė, verslo įmonės, taip pat kuriamas dienos centras vaikams.

Butrimonių seniūnijoje, Eičiūnų kaime įkurta viešoji įstaiga „Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centras“.

Šokiu ir daina seniūniją garsina čia veikiantys įvairūs meno kolektyvai.

Pirmą kartą gyvenvietė minima 1699 m. Netrukus susiformavo miestelis, kuris buvo prie svarbaus prekybinio kelio, ėjusio iš Vilniaus į Prūsiją. Bėgant laikui, iš kelių, vedančių į Vilnių, Alytų ir Punią sankryžoje, susiformavo vienintelė Lietuvoje trikampė miestelio aikštė. Miestelis kelis kartus niokotas karų ir gaisrų, tačiau centrinės miesto dalies planas nepakito iki šių dienų. Jis paskelbtas Lietuvos urbanistikos paminklu.

Istorinio herbo miestelis neturėjo, tad svarstant naujo herbo idėjas, nutarta herbe atvaizduoti miestelio aikštę. Ji rodo unikalų urbanistikos paminklą, bei miestelio atsiradimo aplinkybes.

Butrimonių herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 2001 m.rugpjūčio 22 d. Dailininkas Arvydas Každailis.

Herbo aprašymas

Žaliame herbinio skydo lauke stilizuota trijų auksinių kelių sankryža su trikampe juodai damaskuota auksine aikšte.